Konsultuoja veterinarė gydytoja Dominyka Bajorinė.
Su mažuoju keturkoju draugu į jūsų namus atkeliauja ne tik džiaugsmas ir žaidimai, bet ir didelė atsakomybė – išauginti sveiką, stiprų ir laimingą šunį. Viskas prasideda nuo tinkamos mažo šuniuko mitybos. Kaip ir mažiems vaikams neduotumėte bet kokio maisto, taip ir maistas šunims turi būti parenkamas itin atidžiai, kad užtikrintų sparčiam augimui būtinas maistines medžiagas ir pakankamą energijos kiekį. Atminkite, nuo to, kaip ir kuo šersite savo mažąjį augintinį pirmaisiais gyvenimo metais, didele dalimi priklausys jo sveikata ateityje ir gyvenimo trukmė.
Jauni šuniukai greitai auga ir vystosi, todėl nenustebkite, jeigu jūsų mažasis keturkojis draugas suės didesnę maisto šunims porciją nei kaimynų suaugęs šuo. Mažyliams, kurie auga, turi būti užtikrintas reikiamas maistinių medžiagų kiekis. Jie yra judrūs, nori žaisti, daug miega, ilsisi. Tam jie turi turėti daug energijos ir jėgų. Svarbiausias energijos šaltinis – riebalai. Taip pat reikalingi baltymai, vitaminai, mineralai. Šuo iki vienerių metų amžiaus yra laikomas dar nesuaugusiu šunimi. Nuo vienerių metų – jau suaugusiu šunimi. Apie šuns šėrimo grafiką pagal amžių skaitykite žemiau pastraipoje „Kaip dažnai šerti šunį?“.
Kuo šerti?
Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai augančiam šuniukui su maistu svarbu duoti pakankamai statybinės medžiagos – baltymų. Todėl jo racione būtinai turi būti mėsos.
Mėsa neturėtų būti per riebi, pradžiai geriausiai tinka žalia vištiena, neriebi aviena ar jautiena, pavyzdžiui „RAFUS MENU“ Rinkinys mažiesiems, visavertis jautienos ėdalas su skrandžiais, vėliau įtraukiant ir kitas „RAFUS MENU“ maisto rūšis. Neskubėkite tik maitinti lašiša, nes ji yra pati riebiausia, o riebalus skaidyti jaunam organizmui dar kiek sunkoka. Augančiam šuniukui (iki metų amžiaus) kasdien reikėtų duoti po 50 g mėsos vienam svorio kilogramui. Suaugusiam šuniui per dieną reikėtų duoti mėsos kiekį, atitinkantį 2-3 proc. jo kūno masės. Lengvai paskaičiuoti reikalingą ėdalo kiekį savo augintiniui galite pasinaudoję RAFUS MENU skaičiuokle.
Kuomet atrodys, kad šuniukas pasiryžęs sugraužti visus namus, gali kilti noras jam duoti graužti kaulą. „Plikų“ ar virtų kaulų, ypač atraminių, be mėsos neduokite niekada – nuo jų dėvisi dantys, dauguma kaulų skyla skeveldriškai ir gali pažeisti šuns burnos gleivinę ar virškinamąjį traktą. Pakasyti dantims ir pasmaguriauti tinka „RAFUS MENU“ natūralūs skanukai: triušių ausys arba vištų kakliukai.
Jeigu šuniuką šeriate natūraliai, t.y. pasirinkote BARF mitybą, jo racioną rekomenduojama praturtinti pieno produktais, daržovėmis ir vaisiais. Tik atkreipkite dėmesį ir neduokite produktų, kurie šuniukams yra žalingi (pvz. sūdyti, prieskoniuoti, brandinti, pelėsiniai sūriai).
Vertingiausias ir svarbiausias pieno produktas – kalciu praturtinta varškė, ją rekomenduojama duoti bent vieną kartą per savaitę. Galite parduotuvėje nusipirkti įprastos varškės ir papildomai į ją įdėti kalcio. Kalcis reikalingas augančio šuniuko kaulams ir dantims, raumenų ir nervų sistemos vystymuisi. Taip pat naudingas kefyras ar rūgpienis – padės šuniuko virškinimo sistemai. Pieno šuniukams rekomenduojama neduoti visai. Verta atminti, kad yra šuniukų, kurie netoleruoja laktozės, taigi stebėkite augintinį ir kaip jo organizmas reaguoja į pieno produktus. Puiki alternatyva pieno produktams – specialūs veterinariniai preparatai, pritaikyti gyvūnams, kurie taip pat aprūpins augintinį gerosiomis bakterijomis.
Kad ėdalas būtų dar įvairesnis, į racioną galite įtraukti daržovių. Būtent daržovės, vaisiai ir uogos augančio šuniuko mitybą praturtina vitaminais. Papildykite mažojo augintinio racioną morkomis, kopūstais, moliūgu, burokėliais, špinatais, brokoliais, salieru, agurku. Jas duokite smulkiai pjaustytas ar trintas, virtas ar šviežias. Neduokite vynuogių, avokadų ir brokolių. Didesni brokolių kiekiai, tiksliau juose esanti medžiaga izotiocianatas, dirgina skrandį.
Morkos, žirniai, saldžiosios bulvės ir bananai – juose yra daug vitaminų, kalio, kuris yra naudingas šuns raumenims, inkstams, nervinei sistemai.
Į mitybą taip pat galima įtraukti ir mėlynes, spanguoles, mangus, apelsinus, persikus, ananasus, kriaušes, braškes, arbūzą. Tiek prie daržovių, tiek prie vaisių šuniuką reikia pratinti nuo mažens.
Kiaušiniai taip pat vertingas maisto produktas mažiems šuniukams. Su pieno produktais galima duoti žalius kiaušinių trynius. Taip pat racioną papildyti virtais kiaušiniais ar omletu. Per savaitę užteks 2-3 kiaušinių. Žalių baltymų reikėtų vengti. Jame esantis fermentas avidinas gali sukelti odos ir kailio problemų.
Kaip dažnai šerti šunį?
Šuniukas iki 2-3 mėn. turėtų būti šeriamas 3-4 kartus per dieną. 4-5 mėn. sulaukęs keturkojis turėtų gauti ėsti jau tris kartus per dieną, o 6-8 mėn. šuniukas pamažu pereina prie suaugusio šuns maitinimo režimo ir turėtų būti šeriamas du kartus per dieną. Suaugusį šunį galima šerti ir vieną kartą per dieną.
Ko negalima duoti?
Maitinant augantį šuniuką, svarbu užtikrinti, kad jo mityba būtų subalansuota – augintinis gautų visų jam reikalingų ir naudingų medžiagų. Todėl pirmiausia rekomenduojama vengti „tuščio“ maisto, pvz., bandelių, sausainių, duonos ir pan., kuris pripildo skrandį, sukelia sotumo jausmą, tačiau neturi nieko vertingo.
Taip pat neduokite savo augintiniui atliekų ar maisto gabaliukų nuo stalo. Tokiame maiste gali būti daug riebalų, termiškai apdorotų kaulų, prieskonių, druskos. Didesni ant jūsų stalo likusio maisto kiekiai gali sukelti nutukimą, sutrikdyti šuniuko virškinimą, iššaukti alergiją, odos bei kailio problemas.
Saldumynai mažina apetitą, sukelia nutukimą, diabetą, nervingumą, kenkia dantims ir akims – pastarosios pradeda ašaroti, gali išsivystyti katarakta. Šokoladas yra netgi labai kenksmingas tiek mažiesiems, tiek jau užaugusiems šunims.
Rūkytas maistas tiek mažiems šuniukams, tiek dideliems šunims – nuodai. Jie gadina kepenis ir sukelia ankstyvos šuns mirties riziką.
Kaip ir patys nevalgote sugedusio, supelijusio maisto, taip jo negalima duoti ir šunims. Toks maistas gali turėti įvairių toksinų, kenkiančių sveikatai ar net sukeliančių pavojų gyvybei.
Šuniukui gali pakenkti ir „per didelė“ meilė, kai ji išreiškiama nenormuotomis porcijomis chaotišku maitinimo grafiku. Iš didelės meilės gali atsirasti tokios problemos kaip nutukimas, virškinimo sutrikimai. Atminkite, didžiausias jūsų meilės ir rūpesčio įrodymas – sveikas, laimingas ir energingas šuniukas. O toks jis bus, jeigu maitinsite atsakingai – reguliariai ir normuotai.
Straipsnis redaguotas veterinarės gydytojos Dominykos Bajorinės.