Nėščios kalytės mitybos poreikiai skiriasi nuo vidutinio suaugusio šuns. Nėštumo laikotarpiu joms reikia daugiau kalorijų ir specifinių maistinių medžiagų. Gerai subalansuota raw mityba gali patenkinti šiuos poreikius, aprūpinti dideliu kiekiu baltymų, sveikų riebalų ir būtinų vitaminų bei mineralų. Baltymai, ypač iš žalios mėsos, yra labai svarbūs šuniukų raumenų, audinių ir organų vystymuisi. Pirmąsias 4 savaites galima šerti kalytę taip, kaip įprastai, nedidinant maisto kiekio. Tačiau nuo 5 savaitės maisto kiekį reikėtų padidinti 20-30%. Iki 6 savaitės šuniukai pradės augti, o kalytės skrandžio talpa sumažės. Tai reiškia, jog ją reikės šerti mažesniais kiekiais, bet dažniau. Bėgant kiekvienai savaitei, skiriamas kiekis taip pat turėtų padidėti maždaug 10%, kad 8 savaitę ji turėtų valgyti maždaug 50% daugiau maisto per dieną nei prieš nėštumą. Paskutinę savaitę ji gali pradėti valgyti mažiau apie 25%, o paskutines kelias dienas gali visiškai nustoti valgyti, o tai yra visiškai normalu. Kalyčių suvartojamas maistas turi būti suskirstytas į įvairias maistines medžiagas taip:

BALTYMAI
Tai gyvybiškai svarbus amino rūgščių šaltinis, padedantis kalei palaikyti sveiką šuniukų vystymąsi. Geriausias baltymų šaltinis yra vištienos, kalakutienos, jautienos, avienos ir žuvies mėsa (jei ji nėra alergiška nė vienam iš jų). Taip pat neapdoroti baltymai yra esminis kalytės raciono komponentas, padedantis gaminti pieną ir aprūpinti šuniukams būtinomis amino rūgštimis.

RIEBALAI
Padidinus šuns suvartojamų riebalų kiekį (tai geriausia padaryti iki 6 nėštumo savaitės), galima patenkinti didesnį kalorijų poreikį. Iki to laiko turėtumėte padidinti jos suvartojamos raudonos mėsos kiekį su didesniu riebalų kiekiu ir sumažinti liesos / baltos mėsos suvartojimą. Tai reiškia, kad reikėtų rinktis jautienos arba avienos mėsą. Be to, riebalai iš žalios mitybos šaltinių, tokių kaip organai ar riebi žuvis, yra energijos atsarga laktacijos laikotarpiu.

RIEBALŲ RŪGŠTYS
Omega 3 riebalų rūgštys yra labai svarbios nėščiai kalytei, kadangi jos padeda vystytis vaisiaus smegenims ir nervų sistemai. Jos taip pat naudingos ir regėjimui. Geriausi Omega 3 rūgščių šaltiniai yra žuvys, tokios kaip lašiša, skumbrė, sardinės.

VITAMINAI
Svarbiausi vitaminai nėščiai kalytei yra vitaminas C, vitaminas D ir folio rūgštis, dar vadinama B9. Vitaminas C gali padėti įsisavinti geležį į organizmo sistemą, tačiau jis taip pat padeda formuotis audiniams ir gali palaikyti stiprią imuninę sistemą. Daugumoje vaisių, daržovių ir organų mėsos yra daug vitamino C. Vitaminas D padeda tinkamai pasisavinti kalcį – jo galima rasti lašišoje ir skumbrėje. Folio rūgštis atlieka svarbų vaidmenį stabdant daugybę apsigimimų, jų galima rasti naminiuose paukščiuose ir kepenyse, tačiau reikia būti atsargiems su kepenimis, nes jose taip pat gausu vitamino A, kuris didelėmis dozėmis gali pakenkti besivystantiems šuniukams.

MINERALAI
Kalcis, geležis ir fosforas nėštumo ir žindymo laikotarpiu reikalingiausi mineralai. Geležis padeda formuotis raudoniesiems kraujo kūneliams ir užkirsti kelią anemijai, kuri gali būti dažna problema. Pavyzdžiui, žuvyje, saldžiosiose bulvėse ir morkose, taip pat organų mėsa, pavyzdžiui, jautienos širdis, kepenys ir inkstai, yra geriausi geležies šaltiniai. Fosforas taip pat kaip kalcis gali palaikyti gerą šuniukų kaulų vystymąsi, o geriausi jo šaltiniai yra visi gyvūnų audiniai ir žuvys. Nors Omega 3 ir žuvų taukai yra naudingi, reikėtų vengti menkių kepenų aliejaus, nes jame per daug vitamino A. Reikia sekti nėštumo metu duodamą kiekį, kurio taip pat galima

Maitinančių kalyčių mitybos poreikiai

Įrodyta, kad šėrimas žalia mėsa, kai šunys šeriami neperdirbtais ir žaliais gyvūniniais produktais, yra naudingas laktacijos metu. Maitinanti kalytė gamina pieną, kuriame yra gausu būtinų maistinių medžiagų, kurių šuniukams reikia tinkamam augimui, vystymuisi ir stipriai imuninei sistemai. Neapdoroti baltymai yra esminis motinos raciono komponentas, padedantis gaminti pieną ir aprūpinti šuniukus būtinomis amino rūgštimis. Be to, riebalai iš žalios mitybos šaltinių, tokių kaip organai ar riebi žuvis, yra energijos atsarga laktacijos laikotarpiu. Norint pasiekti subalansuotą mitybą, svarbu užtikrinti gaunamų baltymų ir riebalų kokybę.

Jei pagimdžiusi kalytė nori valgyti po gimdymo, neturėtumėte jos stabdyti. Jei raw mityba yra subalansuota, tuomet kol ji maitina savo šuniukus, jai galima duoti maisto tiek, kiek jai norisi. Vienintelis laikas, kai galite apriboti jos maisto suvartojimą - būtų pirmą savaitę arba jei vada buvo labai maža. Šuniukams gimus, mama turėtų grįžti prie savo idealaus svorio, t.y. svorio, kuris buvo prieš pastojant, ir turėtų išlaikyti šį svorį tol, kol šuniukai bus nujunkyti. Tai truks nuo penkių iki šešių savaičių, o didžiausias pieno poreikis bus nuo trečios iki penktos savaitės. Kai atpratinate (atjunkote) šuniukus nuo motinos pieno, turėtumėte sumažinti jai duodamo maisto kiekį. Kūnas turi suprasti, kad pieno jau nebereikia.