Veterinarijos gydytoja Vaida Misiūnienė, UAB „Vaidos klinika“

Sveika, subalansuota ir šunims tinkama mityba yra jūsų augintinio sveikatos, geros savijautos ir išvaizdos pagrindas. Daug dėmesio jai skiriame, kai šuniukai auga. Tačiau dėmesys mitybai neturėtų mažėti ir augintiniui sulaukus garbaus amžiaus. Priešingai, keturkojui draugui senstant, jo ėdalą reikėtų rinktis atidžiau, daugiau dėmesio skirti bendrai jo priežiūrai. Su senatve susijusios ligos ir sveikatos problemos reikalauja atsakingiau įvertinti, ką dedate į šuns dubenėlį.

Šunys sensta nevienodai

Kada jau galima teigti, kad augintinis sulaukė garbaus amžiaus? Šuns senėjimo procesas nemaža dalimi priklauso nuo jo veislės. Ilgesne gyvenimo trukme ir vėlesne senatve pasižymi mažesnių veislių šunys, tokie kaip terjerai, taksai, spanieliai, pudeliai, Bišonai, kt. ir mišrūnai. Amžiaus pokyčiai jiems pasireiškia sulaukus 12 ar net daugiau metų. Didelių veislių šunims, ypač tokiems kaip senbernarai, mastifai, dogai, aviganiai, retriveriai ir kt., senatvė ateina greičiau. Jos požymiai jiems ima reikštis jau sulaukus 6-8 m. Žinoma, gyvenimo trukmė ir šuns sveikata didele dalimi priklauso nuo jo priežiūros.

Atpažinti, kad jūsų augintinis sensta, galite iš kintančios jo elgsenos ir išvaizdos.Šunys kaip ir žmonės žyla, pirmiausiai – apie snukį. Taip pat sumažėja jų aktyvumas, sulėtėja refleksai, atsiranda poreikis pamiegoti ilgiau, prastėja klausa, rega ir uoslė. Senatvę išduoda ir dažnėjančios sveikatos problemos, tokios kaip artritas, virškinimo sistemos, inkstų, širdies, kepenų, dantų ligos. Svarbu nepamiršti, kad, daugumai šunųsenstant, didėja nutukimo ir cukrinio diabeto rizika.

Senėjimo procesas – neišvengiamas. Tačiau tinkamai rūpindamiesi šunimi ir kokybiškai jį šerdami, galite palengvinti šį kelią ir prailginti keturkojo draugo gyvenimo trukmę. Tad kaip palengvinti augintiniui senatvę?

Senatvei be antsvorio būtini pokyčiai mityboje

Kaip ir žmonių, taip ir šunų medžiagų apykaita bėgant metams lėtėja, maistinės medžiagos sunkiau pasisavinamos. Todėl labai svarbu, kad jūsų šuo gautų tik kokybišką ir subalansuotą, lengvai virškinamą maistą.

Amžius nėra kliūtis iš esmės pakeisti šuns mitybą. Nusprendus senatvėje šunį šerti, vadovaujantis BARF mitybos principais, rekomenduojama pasidaryti profilaktinį kraujo tyrimą. Jis leis parinkti augintiniu tinkamą Maisto davinį pagal fiziologinę būklę. Pradėti BARF mitybą geriausia nuo lengvai virškinamos mėsos, pvz., vištienos, kuri turėtų būti pakankamai kaulinga, kad būtų išvengta viduriavimo. Į alergijas ar kitas odos problemas linkusiems šunims geriau iš pradžių duoti kalakutienos.

Viena pagrindinių su netinkama mityba susijusių rizikų vyresniame amžiuje – nutukimas ir įvairios virškinimo sistemos ligos. Todėl reikėtų peržiūrėtiir augintinio porcijų dydį. Natūralu, kad pagyvenusio šuns gyvenimo tempas sulėtėja, todėl ir kalorijų suvartoti jam reikėtų mažiau. Kalorijų kiekį galima sumažinti arba pasirinkus liesesnę mėsą, pvz., „RAFUS MENU“ visavertį vištienos ir jautienos ėdalą, arba sumažinus porcijų dydį.

Taip pat labai svarbu, kad šuns senjoro mityba būtų subalansuota, todėl, priešingai nei manyta anksčiau, nereikėtų griežtai apriboti gaunamų baltymų. Svarbu, kad baltymai būtų aukštos kokybės ir lengvai virškinami. Šunims tinkamesni yra mėsos, žuvies ar kiaušinių baltymai, o ne grūdų ar sojos, todėl augintiniuipasiūlykite „RAFUS MENU“visaverčio jautienos ėdalo, "RAFUS MENU“ visaverčio kalakutienos ėdalo arba „RAFUS MENU“ visaverčio lašišos ir jautienos ėdalo.

Keturkojo senjoro savijautai įtakos turi ir mitybos režimas. Rekomenduojama šunį šerti dažniau, bet mažesnėmis porcijos, pvz., 2-4 kartus per dieną. Maitinkite geriau po pasivaikščiojimo lauke.

Neleiskite šuniui aptingti

Šuns aktyvumo sumažėjimas ir aptingimas –vienas senatvės požymių. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad ir pagyvenęs šuo pakankamai judėtų, o fizinis krūvis atitiktų jo galimybes ir poreikį. Jeigu leisite augintiniui tinginiai gulinėti ir daug laiko leisti namuose, padidėja nutukimo bei kitų su tuo susijusių ligų rizika.

Pasivaikščiojimai gryname ore gerina širdies, plaučių darbą, aktyvina organizmo imuninę sistemą. Tiesa, aktyvią fizinę veiklą, pvz., bėgiojimą, geriau keisti ramesniais pasivaikščiojimais, prisitaikant prie augintinio tempo. Net jei keturkojis draugas ramiai gulinės ant žolytės, neverskite jo vaikytis kamuoliuko, šokinėti ir kitaip išsikrauti. Namuose užsisėdę keturkojai sensta greičiau, silpsta jų imunitetas, lengviau kimba ligos.

Taip pat atminkite, kad senyvus šunis reikėtų pasaugoti nuo drėgno ir vėjuoto oro. Jie greičiau peršąla, todėl nereikėtų persistengti ir su maudynėmis.

Pristabdyti senėjimą gali padėti ir papildai. Garbaus amžiaus šunims reikalingi vitaminas E ir Selenas, kurie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų ir taip pristabdo senėjimo procesus. Taip pat neturėtų trūkti chondroitino ir gliukozamino –amino rūgščių, padedančių apsaugoti ir atstatyti sąnarių kremzles.

Sąnarių bėdos – vienos dažniausių šunis senjorus kamuojančių ligų. Kadangi neretai jas gali lydėti ir skausmai, ypač keičiantis orams, pasitarkite su veterinaru dėl skausmą malšinančių vaistų vartojimo. O jeigu šuo dėl kamuojančių sąnarių skausmų naktį neranda patogios pozicijos miegui, paminkštinkite jam guolį. Tam tiks minkšti rankšluosčiai ar patalynė.

Ilgiau išsaugoti sveikus dantis gali padėti ir natūralūs „dantų šepetukai“, pvz., „RAFUS MENU“ skanukai – triušių ausys.

Kada skubėti pas veterinarą?

Skirdami didesnį dėmesį mitybai ir maisto kokybei, parinkdami augintiniui tinkamą fizinį krūvį ir užtikrindami, kad jam netruks svarbiųmineralų ir vitaminų, pagerinsite savo garbaus amžiaus sulaukusio draugo gyvenimo kokybę, pristabdysite senėjimą. Žinoma, reikėtų reguliariai keturkojo sveikatą pasitikrinti pas veterinarą ir atlikti reguliarius kraujo tyrimus.

Kraujo tyrimus senstančiam šuniui reikėtų atlikti 1-2kartus per metus. Jeigu pastebėjote sveikatos sutrikimų — ir dažniau.

Kartą per metus būtų naudinga atlikti morfologinį kraujo tyrimą, kiek dažniau— biocheminius kepenų, inkstų parametrų tyrimus, patikrinti gliukozę, elektrolitus. Atliekant šiuos tyrimus, galima nustatyti dar neįsisenėjusias problemas, jas gydyti arba kontroliuoti, taip pat pastebėti lėtines ligas, inkstų ar kepenų nepakankamumo pradžią.

Tačiau yra simptomai, kuriems pasirodžius, pas veterinarą reikėtų skubėti nedelsiant. Tai:

• Viduriavimas ir vėmimas;

• Pakitęs apetitas;

• Staigus svorio augimas ar kritimas;

• Padidėjęs troškulys ir gausesnis šlapinimasis;

• Jei šuo negali pasišlapinti;

• Kosulys;

• Nemalonus kvapas iš burnos;

• Vienos ar kelių galūnių nevaldymas.

Laiku užkirtę ligai kelią, keturkojo bičiulio draugija džiaugsitės ilgiau. Ir atminkite, kad, nors jūsų augintinis nebėra toks energingas, ne visada jus pasitinka džiugiai vizgindamas uodegą ar šokinėdamas iš džiaugsmo, jūsų dėmesio, meilės ir rūpesčio jam šiuo gyvenimo periodu reikia ne mažiau. Už ilgą ir ištikimą bičiulystę jis tikrai nusipelnė ramios, šeimininko meile ir rūpesčiu apgaubtos senatvės.

Gydytoja Vaida Misiūnienė konsultuoja veterinarijos klinikoje UAB "Vaidos klinika"
Adresas: Šeškinės g. 22, Vilnius
Tel.: +37052045525