Konsultuoja veterinarijos gydytoja Dominyka Bajorinė

Alergija – labai abstraktus terminas. Tačiau kas tai yra iš tikrųjų? 

Alergiją galima įvardinti kaip hiperjautrumo reakciją, kuomet organizmo imuninė Sistema reaguoja į tam tikrą alergeną. 

Dažniausi alergijos simptomai yra: niežulys, bėrimai, ausų uždegimai, vėliau sekančios antrinės odos infekcijos.

Taigi, pagrindinės alergijų rūšys yra šios:

• Maistinė alergija – kai maiste esantis baltymo šaltinis sukelia organizmo imuninę reakciją – alergiją.

• Blusų sukeltas alerginis dermatitas - kai alergiją šunims sukelia blusos, tiksliau – blusų seilės. Ir vienos blusos įkandimas šuniui gali sukelti kelias savaites trunkantį stiprų niežėjimą.
• Atopinis dermatitas, kitaip vadinamas alergija aplinkai – kai alergiją sukelia išorinės aplinkos medžiagos: žiedadulkės, pelėsiai, dulkių erkės, žolė, medžiai. Dažnai ši alergijos rūšis būna įgimta ir paveldima su veisle.

Taip pat susijusi su maistu yra ir maistinė netolerancija. Tai nėra alergijos rūšis, ji pasireiškia daugiau virškinamojo trakto sutrikimais. Dažniausiai – vėmimu, viduriavimu, dujų kaupimusi žarnyne.

Alergijų fone, ant odos ar ausyse gali būti aptinkamos ir antrinės infekcijos – bakterijos mieliagrybiai. Kad šios, niežulį sukeliančios ar paūminančios priežastys būtų atmestos – reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus ir skirs gydymą.

Maistinių alergijų nustatymui yra taikoma eliminacinė dieta. Ši dieta yra auksinis standartas, patvirtintas visame pasaulyje. Šios dietos esmė – 8-12 savaičių augintiniui duoti tik vienos rūšies baltymą, kurio gyvūnas niekada nėra ėdęs. Tam gali būti naudojami specialūs sausi ėdalai su specifiškai hidrolizuotu (išskaidytu) baltymu, namuose virtas maistas ar žalios mėsos ėdalai.

Žalios mėsos ėdalai labiau patikimi dėl galimų papildomų alergenų nebuvimo. Galima rinktis retesnius, tačiau mažiausiai alergijas sukeliančius baltymus: arklieną, avieną, triušieną. Per šį eliminacinės dietos laiką augintiniui negalite duoti jokio kito maisto ar skanėstų. Tuomet stebima, ar alergijos simptomai rimsta. Jei taip, po 8-12 sav. skiriama taip vadinama provokacinė dieta. Jos metu į šuns racioną sugrąžinama viskas, kas buvo duota anksčiau: maistas, papildai, skanėstai. Jei išprovokuojama alergija – grįžta simptomai – vadinasi, šuo alergiškas/netolerantiškas pašarui. Jei provokacija nepavyksta, tai gali būti ir sutapimas, susijęs su alergija aplinkai (namų dulkių erkės, žiedadulkės, pelėsiai ir t.t.) arba gali būti ir šios dvi alergijų rūšys kartu.

Jeigu pakeitus maistą ir viską vykdant pagal griežtus nurodymus, gyvūno būklė nesikeičia, turite kreiptis į veterinarijos gydytoją, kadangi papildomi susirgimai ar antrinės infekcijos gali sutrukdyti kelią būklei gerėti ir keistis.